Šlykštynė

Tu šlykšti.
Nors ir mano esi.
Aš tave gerbti bandžiau,
Gerai, kad to ir nepadariau.
Pyktis ima nuo tavo beviltiškumo.
Tokio sielos skurdumo.
Mokau, o tu nieko neprisimeni.
Gal tokia tik apsimeti?
Pirmiausiai padarai, o paskiau pagalvoji.
Tu į viską ranka numoji.
Tau paukščiai dangų rodo,
O tu iš jų šaipaisi.
Sakai:- nerandu protingų žmonių.
Eini per balas suplyšusiais batais,
Nesijaudini, kad sušlapsi.
Tau vienodai net, jei ir apaksi.
Verki ir taškaisi
Kaip maža mergaitė,
Elgiesi taip lyg būtum karalaitė.
Nežinai ko nori.
Rašai, o po to pyksti, kad neįskaitai.
Nesuprantu, kam tu šitaip darai?

Esi tokia šlykšti, kad jau niekuo negaliu tau padėti.
Pilstau tarsi į kiaurą rėtį.
Kasdieną skundiesi nuovargiu,
Nors pati sau trukdai miegoti,
Keliesi ir eini miražo dykumoj ieškoti.
Bjauri, nuvargus šlykštynė,
Išsekus katė palikta miške.
Pervažiuota mašina purvina.
Aš laižau tau padus,
O tu spjaudai man į veidą.
Dovanoji kaspinėlį iš spygliuotos vielos.
Nekenčiu su tavim praleistos dienos.
Atsidaviau tau, o tu spardaisi
Žvengdama, kaip kumelė.
Skaudžiai gelianti muselė.

Toks teatras beprasmis.
Liūdnas tavo vaidmuo.
Kaip palaidotas sulysęs šuo.
Elgeta tu, o dar puošiesi briliantais.
Palėpėje rastais senais rakandais.
Tragikomedija
Naktį prisiminus verkiu,
Pagalvė sušlampa krauju,
Kaip tave tokią regiu...