Šis įrašas nieko nereiškia

...negaliu išsilaikyti ant žemės, visos galūnės pačios užsirėplioja ant debesiaus, vėl plaukiu metras nuo žemės minkštoje baltumo egzistencijoje (iš kur po galais žinau tokį žodį??...- neturiu supratimo), širdies skilvelyje tyliai dunksi traukinys.., norėčiau, kad civilizacija tarnautų mums, bet atrodo, kad ji sėdi pirmoje eilėje, o mes kasdieną šluostome dulkes nuo jos veido lyg būtume vergai...