Širdies pieva

Širdies pieva joje griežiantys svirpliai ir ne vien jie... Senokai nešienauta nelaimiu dalgiu, kuris nukerta draugystes gyjas... Juk jis visada buna, bet jis Dievo kūrtas ir nupjauna tik nudžiavusias smilgas... Cigaretes, alkocholis jie tikrai nera tie per kurios atrandeme draugus ar bandome linksmintis su draugais... Jie tik suveda į krųvą tuos, kurie jau senai yra nusivylę, nebepakeliantys tikrovės jausmo... O viskas kyla tik dėl to, kad nemokame mylėti saves... Viskas dėl nesamonių, t.y. siekiame buti idialus... O juk viskas ir yra idomiausia kas išsiskiria, maištauja pries tai kas nusistoveja, sustabareja kvailos nerasytos taisykles, kurios suvaržo zmogų ir privercia būti nenuoširdžiam, užsidaryti savyje... Tipo apsaugoti save nuo kazko blogo. Tai nelogiska nes niekoda gerai nesitiasi ilgai o kai tai buna nepastibiame ar galvojame kad greit bus blogai ir niekada nepagalvojame, kad butent siuo metu tik tereikia džiaugtis, kad patirtum pilnavertiskuma ir euforija , juk jos yra visa ko dalis. Gyventi pilkai, be jausmu nesvarbu ar jie bus nuspalvoti juodai ar spalvotai, tai tas pats kas balta poperiaus lapa spalvoti baltai.

Čia tai pat kaip upėje, kurioje visi žmonė plaukia pasrovui kol gerai arba blogai, bet nedaugelys susimąsto išlipti į krantą ir pažiūrėti iš šono, nes tik taip pasimato visų nutylėjimų reikšmės, melas, kuri išduoda mūsų kūnas, mylė, kuria nebemokame išreikšti nes jau byjome artumo,atvirumo, kuris nuriangia nuogai ir pastato tave pries ji ar ja. Nors kai ir išmoksti tai padaryti, greitai tai uzsimirsta todel reikia kartais uzuosti vejo kavapa miske, ruko prisieletima drėgme prie skruosto, pakleti srauge nuo jos šliaužiamo kelio...

Viskas ne iš kokių knygų, patirties, pasakojimų, pamokų, bet iš tylos, ilgos tylos, kurioje susitinkame mes patys save. Vieni saves išsigasta, o ,kas lieka Jie patiria žodžio galia, verte ir netik jo bet ir visų kitų pojučių, kurios dažniausiai užmirštame, kad tai yra dovana, kuria kasdien galime džiaugtis... Velnias koek mazai zmoniu moka tikrai dziaugtis...

Čia nemano žodiai, bet jie čia yra labai vertingi [ Šitiek sutikau žmonių, Dieve, už juos ir už tuos, kurie dabar miršta.]