Miškas. Kvepia lietumi. Visa šeimyna susirinko papusryčiauti ir pailsėti saulutėje. Po lietaus taip gaivu ir gera, tad visų nuotaika tiesiog puiki. Jaunuolei Rusnei dabar maištingas amžius, tad ji laikėsi atokiau nuo šeimos ir įsitaisė atviresnėje vietoje ant minkštučių melsvų samanėlių. Jai veidą gairino vėsus ryto oras, o mintys buvo skaidrios ir grynos...
Tik staiga. Tolumoje išniro šešėlis. Tai buvo visai jaunas vaikinas Giedrius, apsivilkęs nutrintais džinsais ir žalsva striuke, o rankoje, o dieve, nešėsi peilį. Peilio ašmenys žerėjo ryto aušroje, o tai pamačiusi Rusnė netikėtai krūptelėjo. Ji jau taikėsi grįžti prie šeimos, bet lyg sustingusi stebėjo besiartinantį vaikiną. Ji suakmenėjo, kai pamatė, kad vaikinas eina prie jos. Jis nusišypsojo ir kažką sušnabždėjęs ją puolė.Bežadis klyksmas sustingo jos lūpose ir jos galva nusirito pakrūmėn...
Vaikinas nusišypsojo gera galva, bus pusryčiams ir įsimetęs jaunąją umėdę į krepšį nuėjo toliau....