Sašos Čiorno mirties metinių proga

Saša Čiornyj

Meilė

Prie apverstos dėžės vaizdas:
Prisėdo kaip virbas liesa
Ilgšė merga,
Greta – petingas prievaizdas.

Kalba ilgai ilgai...
Akyse – ugnis ir nuodai,-
Blogai baigs,
Jinai jį skėčiu nusmeigs,
O jis, pagriebęs už liesų kojų
Ir visiškai davęs rankoms valią,
Kaip šveis ją per kelią,
Ant garažo stogo...

Bet nėr to blogo!
Išgaravo visi pikti žodžiai,
Juos tylios trelės užgožė,
Jis ją pagavo,
Kaip ant trapaus bokalo
Ant kaklo ranką uždėjo,
Atsuko jinai niekadėjui
Lydekišką veido ovalą:
Ją tris minutes jis bučiavo
Akmuo po dėže net aistringai braškėjo.
Po to kartu obuolį ėdė:
Jis kanda, tada jinai, –
Nes pavasaris nūnai.