Sartre siena, virsininko vaikyste

ir visas tas blizgesys isnyko jo glebyje, liko tik kunas; jis prisiliete lupomis prie beakio veido, tokio pat nuogo kaip pilvas, jis nuskyne suprakaitavusio kuno zieda. vel isvydo akla gyvuli, kuris virpciojo ant pakloziu lekuodamas ir ziopciodamas plaukuota papilve, ir pagalvojo: tai buvo mudu. juodu buvo kaip vienas jis nebegalejo atskirti savo kuno nuo Mod kuno, jam dar niekas nebuvo sukeles tokio slyksciai intymaus jausmo, gal tik Riri, kai krumuose rode savo pimpaliuka arba kai lovoje apsislapindavo ir, kol dziudavo kelnes, guledavo lovoje nuogu uzpakaliu ir mataruodavo kojomis.