Sakau

Šiandiena buvo ta diena, kada leidau "save paskaityti" žmogui, kuris nėra rašyke. Taip, aš pagalvojau, jis galėtų būti eilinis rašyko skaitytojas, tas, kuris ateina čia iš anksto tam pasiruošęs, ieškodamas įmantraus skaitalo, arba "nusipelniuso rašyko" esės sapalionių. Tai normalu, labai viskas vietoje.
Tačiau kuo toliau, aš suprantu, kad niekas ištikrųjų nevertas komentuoti ar kritikuoti tavo kūrinį, nes viskas eina tik per to žmogaus prizmę, kuri vsiškai kitokia nei rašančiojo. Tad, kur ta laisvė kūrėjui? Daugiausia, ko gali tikėtis, tai rašyti sau, o man atrodo, kad tai ir yra vienas didžiausių malonumų.