rytojaus nebus, mes sergantys zmones

taip miega miestas
taip miega manufakturos

sintetiniais jausmais gylyn
lipniom anyzinem rankom

po septyniu minuciu
tylos:

ak,brangusis,
tavo delnuose vienatve

skaido ora
skaido erdve
skaido laika

nes
tu esi meistras
nes as
esu margarita

ir visos pasaulio manufakturos priklauso mums, kai
saulei nepasiekiamoje vietoje
niekada nebemiegam