rudeniniai pamąstymai 10 21

Kokie gražūs rytai, kai nelyja. Šiuo metu (spalio pabaigoje), kai važiuoju į darbą, teka saulė, matyti paraudusio dangaus lopiniai. Padūmavę toliai...Skrenda daug paukščių. Pulkeliais ir pulkais. Per porą savaičių, medžiai beveik visai numetė lapus. Liepos, kurios įrėmina kelią, kuriuo dabar dažniausiai važiuoju - pro Josvainius ir Juodkaimius - jau plikos. Stovi ištiesę šakas ir laukia žiemos. Daug ražienų, Daug jų liks žiemoti.
O šiandien ryte, jau pravažiavusi Josvainius, dar nepasiekusi miško, kažkaip kryptelėjau galvą kairėn ir buvau už tai apdovanota - garuojančia, drėgna ražiena guviai risnojo laputė. Graži, atsišėrusi, papūtusi puošnią uodegą, o gal lapinas? Matyt išsiruošė į medžioklę, nes ražienose pelių apstu, bent kol neatšalo.
Gražūs rudens rytai, jei nelyja...