rausta žandukai nuo šalčio

išėjau aš tada
ir susnigo žiema
norėjau būti laisva
o ne aklina

tyloje tik meldžiausi
neturiu ko paklausti
noriu eiti ir jausti
noriu vėjo paklausti

ir sukūriau save
ta vėjuota gatve
ir norėjau dar būti
nuliūdinau tave

tyloje tik meldžiausi
nežinau ką paklausti
noriu būgi gera
ir žandukai man rausta