pusryčiai

su kiekvienu pusryčiu jai darės bloga, kaskart paimdama už gličios kojytės bandė apsilaižyti, bet sudžiuvusios lūpos buvo tokios karčios, kad užtekdavo tik kampeliu iškišt liežuvį, kaip imdavo sutraukinėti skrandį. jai užgniaužė kvapą, juk reikia dar penkis juos suvalgyt... iš pradžių bandė gelbėtis šaltu vandeniu, bet galiausiai ją dar labiau pradėjo pykinti nuo vandens pertekliaus skrandyje.
ji užsimerkė ir mintyse pabandė atsikratyti visų savo pojūčių, giliai įkvėpė ir iškvėpdama paliko kūną...
atsisėdo šalia ir springdama juokais žvelgė kaip jos kūnas ryja tuos padarus. pasitaršė plaukus ir tarė sau: "ar mes visi tokie gražūs kai kenčiam?"