praeities pamekles:)

Kartais gyvenime buna nejaukiu akimirku. Kaip kad A kadais pamate nuoga K, sedinti prie kompiuterio, arba kaip kad vakar pvz. Keliavom atsiimti kvietimo i vestuves bei susitikti su A. Einant per petrupolio skvera, i mus artejo trys moterys su shuniu, vyresnio amziaus, virs trim ir virs dvim. Rudas ju kokerspanielis slinko pazeme tarsi nemalonus kilimas. Mum prasilenkiant N staiga atsisuko ir istare jom labas, bei pasilenke pasisveikint/pabuciuot i skruostus, ta kuriai virs trisdesimt. Ta kuriai virs trisdesimt stengesi i mane neziureti, o ir kitos moterys seke jos pavyzdziu. N neisiziojo supazindinti manes, matesi, kad visi nori kuo greiciau eit savais keliais (juk kazka turejo reiksti pirminis nenoras sveikintis ir praeiti nepastebetiems). Paskutine minute N pasilenke paglostyt shuns, kuris kaip pasiutes, skriejo metra atatupstas. 'Jis manes bijo!' Nustebes istare, 'Tai aisku, nieko keisto' atsake, ta kuriai virs trisdesimt ir staigiai pajudejo shalin.
Tikiuosi niekada nebusiu vietoje tos, kuriai virs trisdesimt.