Nors tos kakofoniškai žybsinčios šviesos
mane ir apakina,
Aš nieko nesakyčiau
atrakcionų parko tardytojams.
Tik melo detektorius parodytų,
kaip mes ridinėjamės jo kreivėmis
sekdami vieną amplitudės kulminaciją
po kitos
(Nesvarbu, kad tau gabalas plaučių išpjautas,
Atsišauki kiekvienam jūros balso aidui)
(Šauksmas) - - -
Mes nekvaili,
Nesivaipom juoko kambary,
O bandom surast
kuriam veidrody pasislėpęs
Mėlynbarzdis ar Lochneso pabaisa
(Tik Drakulos ieškot neverta –
jis juk neturi sidabrinio atspindžio)
Tavo taiklumas žavi –
visad pataikai žemiau obuolio
ant manekeno galvos
(Mane nervina tos mielos ,,paukštytės‘‘ prie sūpynių,
pasipūtusiom plunksnom, nuo šalčio pamėlusia oda;
jos spiečiasi būriais, nieko nevalgo...
Žaisk pagal lietuvių liaudies kūrybos taisykles,
Nušauk tas pelėdas –
Vis tiek ne ilgiau, kaip po 24 valandų
jos mirs – paukščių gripas negailestingas)
Dešinysis tavo įdubęs skruostas –
vulkano krateris,
iš kurio veržiasi karštas raudonis
(Todėl niekad tavęs ir nebučiuoju –
bijau nudegti),
O kairysis – laimės šulinys:
,,Spjauk tris kartus per kairį petį‘‘ –
tai juokinga,
juk aš – dievas Janas - - -
Ir tik nesakyk, kad rūkymas žudo,
Atrakcionų tu nekenti taip pat