plokštainis

senmergė gryčią apšlavusi šluota
rėdos drabužiais naujut naujutėliais
staltiesė lino ant stalviršio klota
vėnia gavėnia vienut vienutėlė

ščiūva prie stalo galva jos apsvaigsta
kraupų košmarą atminusi laibsta
rodės kas gryčion inpuolęs ir keista
nieko negvelbęs tik židinio kaitrą

šalta tuomsyk ale šalta tuomsykiu
temsta akysna nuo nykumos nyko