Pirmoji redakcija (ekspromtas 2006 05 16)

Išpynėm rausvais pirščiukais laiko
gyslą, rišusią mus prie kranto
kuriame žydi obelys
kupinos paukščių čiulbėjimo
lyg taupus stalo įrankių tuksenimas
į paauksuotą lėkštę
Turėjome skęsti išbalusiais veidais
vaidinančiais saulės spindulių
žaismą mozaikų ašyse
Turėjome gaudyti įkvėpimus
mažesnius paleisdami į laisvę
kad suaugtų ir taptų dideliais
susikoncentravusiais molekulių
labirintais, žymėtais indišku rašalu
o didesnius sukūrendami savuose
kaljanuose, ir taip pratęsdami
organiškumo viešpatavimą
Tačiau susirgom žadintuvofobija

Kalendoriaus datos pynėsi
į elektringų dalelių srautą
į proporcingą kvarco kristalų virpėjimą
kuriame atskiros dienos judėjo
amplitudžių briaunomis ir
skaičiavo prisitraukimus prie
valandų skersinio, jungiančio
statišką dienų dinamiškumą su
mūsų pirštais, aristokratiškai
plėšančiais į skutus fizikinių matų eiles
ir taip skaidančiais tą pamėklišką
oro dalelių bangavimą ligi dulkių
kurios krito ant x ašies grindinio

Po to išsilijo, išsigriaudėjo
Nusiplovė nekokybiški laiko palaikai
Pražydo obelys

Tikriausiai todėl ir atšalom