Siandien vel viena vaiksciojau po senamiesti ir ieskojau gyvenimo prasmes. Nes jau nebeturiu vilties surasti ten smaragdini zvilgsni. Liudna. Pagaliau ismokau nueiti ant Barbakano trumpiausiu keliu. Fotografavau. Galvojau apie zmones, kurie cia ateina - visi persmelkti sviesaus liudesio. Kaip ir as. Visa diena mintimis esu ne cia. Nerandu vietos, kur padeti savo kuna, nors visur esu sava.