Paslaptinga naktis

Aplieki spindesiu man šypseną mėnuli,
Paleidęs pūgą sidabru pavėjuj,
Ten, kur balkšva šalna ant pievų guli,
Kur klonį miega sniego orchidėjos.

Brendu tylon į laiko tėkmę lėtą,
Erdvėj stebėdama žvaigždynų fiestą,
O kaip, Dangau, tave paliest norėčiau,
Šventom mintim su tavim susiliesti.

Šviesos punktyrai paribiais ištvino,
Varpeliais meilės džiaugsmas prasidėjo,
Tyli giesmė, lyg trykštantis šaltinis,
Širdin priglunda žiedu orchidėjos.

Tik šitą naktį angelai nemiega,
Nakties stebuklas žvaigždėmis atgyja.
Dangaus vyzdžiu šventa nata nubėga,
Ir taip jausmingai mėnesiena lyja.