ėjau rudenio mišku...
ir man sieloje nyku.
tik pažvelgusi žemyn,
netikiu savomis akimis...
paskutinė rudenio žemuogėlė...
lapelius nuo žemės kėlė...
ir užaugęs dar žiedelis žemuogėlei...
bus uogytė rudenėliui...
noriu ją laikyti širdyje...
bet einu aš "naktyje"...
šast ir viską užmirštu...
nors laimingas bus dangus...