pasiutpolke: alfredo absentas

adhjdhgufhbj, sia minute jauciuosi laiminga vien del savo diplominio temos, pasiutpolke:
skaitau Olego atvezta knyga, paskutinius skyrius, kur Apolinaras ir Bretonas dalinasi prisiminimais apie savo biciuli Alfreda Jarry.
Jarry gyveno varganai, maitinosi nedakepusiais avienos kotletais (visai kaip Svetlana Ryzakova, Austuke), pries miega butinai isgerdavo puse stiklines absento, i kuri ikrapindavo rasalo. pasako jo, sis skystimelis atstoja duchovke ir tokiu budu savime issikepdavo ryte praryti kotletai. visada kiseneje nesiojosi revolveri, megdavo ji issitraukti cirke arba siaip parke, jeigu kokia damute paklausdavo kelio. jam labai patiko laukinai zverys, - ikaitindavo krauja, vare is proto visokie liutai, tigrai, gepardai, pumos. tai karta pavoge riterio sarvus, apsirenge jais ir ilindo i bagyru narva. sios bando pulti ji, bet atsimusa i sarvus. Jarry rankoje laike tuscia stikline ir mojavo pumoms. tipo laukiniai zverys paniskai bijo tusciu stikliniu, haahh.
salia jo namo gyveno daugiavaike moteris, kuri i soda paleisdavo savo vaikucius padukti. Jarry patykojes imda saudyti i ora. siaubo apimtai motinai jis tik atsake:"nesijaudinkite, madam, jeigu netycia nusausiu jviena is jusu vaiku, netrukus padarysiu jums nauja".