Papkių kontrolierė

Dirbu labai atsakingą darbą. Mano žinioje dvi papkės, raudona (labai slaptų popierių) ir žalia (popierių, kurių niekam nereikia, todėl juos nešioja vieni kitiems, vieni sako, kad jau turi, aniems nepatinka šitie popieriai, tada vėl neša atgal). Sėdžiu priešais monitorių, tokia dalykiška rimta mina, o iš tikrųjų ką veikiu, dabar Woolf straipsnius skaitau, braidau po TLS, gaila, bet įsijungti muziką ar klausyt, kaip Woolf 1938m. kalba BBC radijui būtų per daug akivaizdus atsiribojimas, todėl to nedarau. Esu klaikiausioj nuobodystėj. Pirmą dieną padariau tiek: pakeičiau ekrano užsklandą. Buvau sukrėsta, kad tikrai reikia čia būti 8 valandas ir negalima tiesiog išeiti, o juk tikrai nėra ką veikti! Dabar jau beveik radau išeitį, sakykim, šita priverstinė disciplina nėra taip baisu, nes galiu visą dieną skaityti, kitaip iki popiet miegočiau, kol visi šunta saulėje. Nors tiesą sakant mieliau pažiūrėčiau Speed Racer, bet negaliu, nes esu bankininkas ir va.