as wel ejnu gatwe, aisku sirdis mano werkia, bet weide daili sypsena...slepiu sawo jausmus, nes man nereikia uzuojautos..bet as net neisiwajzdawau, kad tox stebuklas po tiek iskesto skausmo gali iwykti!!! tju pas mane grizai...dar negrizai, bet mes wel kartu..dar nekartu bet...as wel tawe galiu jausti, zinoti kad tau nieko blogo nera...tu labai pasikeitei...pasikeitei per daug, dabar tu ne be tox koki tawe pazinojau, niekada nesijuoki(nebent tas minutes kaj kalbi su manimi), wiskas tau pasidare wienodai, net gi tawo gywenimas, kajp sakaj pats tik as tau swarbi, bet kazin....netikiu... as zinau kas tau atsitiko, bet to niekam negaliu papasakoti, net gi sawo geriausiai draugei....tu man taip pat nedrisai pasakoti, bet tawe isklausiau ir manau kad mano zodziais pasakytais po tawuju tu supratai, kad tik as galiu tawe isklausyti.... tu netiki kad tawe myliu, o as negaliu to irodyti, tik mano sirdis taj zino ir suwokia...bet dabar as tikrai nesiruosiu atwes prarasti ir kowosiu uz tawe kiek rejkes!!!meile pagaliau grizo i mano pasauli, pagaliau man ir wiskas aplink pasidare daug graziau, as wel jauciu kad gywenu...nuostabu...ne, en gywenimas nuostabus, o tu...tu mano gywenimas...