'op [į ten kur mes nežinom]

tai buvo pasaka. sena graži pasaka. ir niekas neverkė, ir niekas nekovojo. aušra tik brėško, madonišku šypsniu. o damos juokėsi ir kunigaikščiai žaidė, auksinius karoliukus mesdami gelmėn. nes žemės nerasta, nes 'veik nėr kur atsistoti. ir nebėra kur ką priimti, ką įkelt. nes viskas baigta. paskutinis žodis pasakoj. ir kam ji buvo paskirta.. senoliai sudejuoja, sušlama beržai, nusiridena 'op didelis akmuo. o ažuolynas ošia, ažuoliukų lapai skleidžiasi, kažkam dar rūpi inkilai..deja. ar deja vu [dežavu]?