nuoširdi išpažintis

nieko brangiau nei rožinis
džemperis ir batai... na ir kas...
noriu būti teisinga pasauliui
noriu būti saviems gera

atėmė dorą ir garbę
laukiu atpildo akimirkos...
o toje žmogaus dorovėje,
ar eilėraštis telpa?

sumeluota, bet skaudi nuodėmė...
o vasaros kūdroje varlė...
tyloje slepiu rankas,
dar ims iš geležinis vilkas įkąs...

tyloje vis ieškau tavęs,
ir Dievulis ir aš grąžome rankas...
kogi verkia Tėvas rūpintojėlis...
kurgi dingo iš beržo fėjų vėlės?