Rugsėjo nuosėdos susikaupia vyzdžiuos
ir pajaučiu kaip dienose nakties daugėja.
gatvelėm einant rudenį imu užuosti
praeivių paltuose o skonis šalto vėjo
apkarsta nuo sutraiškytų kaštonų tvaiko.
Ir debesys it paišini vaikai apstingę
palydi kukliai išskrendantį paukščių laiką
tik girdisi kaip girgžda medžių šakos tingiai
o mimika dangaus tokia pilka it niekad -
kad rodos niekada iš šito nepabusčiau.
Tamsa nusėda mintyse ir ten nelieka
nei skausmo nei rudens -
tik baisiai tuščia.
mindaugs mindaugs