Nuo beždžionių tiltelio

Ant beždžionių tiltelio supuosi virš senkančios upės,
lapams prakaitą šaltą nuo kylančio dugno nuvalant:
paskutinėje nuotraukoj kraujas ant veido išblukęs-
Kristaus bruožus įgijo nukautas miškuos Če Gevara.

Eliziejaus laukais vaikšto Gailestis. Dega lemputės
ant platanų nuogų. Arka viešbučiams pirena karą.

Dešiniajam krante vyras laužo sudžiūvusią žuvį,
išvyniotą iš antraštės "šiandien komunijos šventė": 
Če, nukautas kalnuos, greitai iškiša baltą liežuvį,
eilėje jo kariai - garbanoti, nuogi, pasišventę...

Kur tie šokantys piemenys, angį dūdelėm nužudę?
Dieve, įtemptą lyną po pėdom praeivio pašventink.

Kairėje pasislėpusį krantą sukūrėme patys-
neieškokite rožių griuvėsiuos, nuplėšę vualį.
Susipinti į vieną dvi nukirstos rankos negali,
ant beždžionių tiltelio supuosi svarumo netekęs:

upė miršta ant smėlio- į dykumą žiūrinčios akys
tarsi rusvo gyvūno, apleidžiančio "Camel" pakelį.