normalūs žmo kiaurą naktį

keista: sapnavau rašykų komuną. kiaurą naktį sėdi žmonės, kažkokiam daugiauaukščio bute, sėdi, kažką veikia - būna. ne visi vieni kitus pažįsta, bet pavyzdžiui ten buvo ir katalikė, ir kažkokia pusnaujė mergina klausė, kas anoji per tokia. ir taip kiekvieną dieną, nuolatos, žinai kad kada beateisi- rasi ką nors, geriantį arbatą, persisvėrusį per gelžgalį ir bežiūrintį į sumikroskopiškėjusį pasaulį, belaukiantį priešryčio, dar kažką. gal ten net ir televizorius buvo, jau nebežinau. ir manukoshe prie to paties. tik normalūs žmonės kažkokie, žino kad viskas čia tvarkoj, toks gyvenimas.