NESUGRĮŽIMO ŽEMĖ

(Summer is an angry echo of heat
beating into the dead soil. John E. Tranter)

Kaitra kaip išsilydęs švinas.
troškulio kančioje
eižėja žemės kūnas,
raudonas, degantis varis.

medžiai, žuvę sausroje,
audrų nugenėti,
kraupūs paminklai
smėlio palaidotiems kaulams. ----

ko mes atkeliavome čia
nuo vandens pilno nemuno?
ko mes ieškome čia,
okeanuose smėlio,
išsisėmę, silpni ir pavargę?

dykumos į visus keturis vėjus
iki liepsnojančio dangaus pakraščių...
druskininkų ežerų
išdžiūvę dugnai kieti...-

ugnimi alsuoja ciklonai.
skeldėja žaizduoti gomuriai.
šaukiasi lūpos rasos,
šaukiasi žemė lietaus -
gyvybės grįžimo. ----

raudonų dulkių debesys
paslepia blyškią
karščiu padūmavusią saulę.

ir palaidos raudoni vėjai
bekraščiuose raudono smėlio kapinynuose
išdžiūvusius mūsų kaulus
šioje nesugrįžimo,
šioje never never žemėje... ---

o nemunas vis teka. teka,
vandens pritvinęs.
pakrantėse žydi gėlės...