Moromou

Tarkim as turiu toki pazystama, kuris yra grynas smaikstuolis.
Turbut reiketu pradeti nuo Kosto, kuris svajojo buti jureiviu, taciau atsisake sitos minties po to, kai pirmas laivas i kuri jis ilipo eme skesti. tuomet jis itikejo, kad ji isgelbejo undineles ir visa gyvenima paskyre joms, bei brangiems akmenims. Taigi smaikstuolis sededamas parduotuveje kartais patekdavo i tikru tikriausia nuobodulio duobe, kai siestos metu i parda neuzeidavo net parkinsonu serganti olande. Tuomet , kai nuobodulys pasiekdavo pacia virsune, smaikstuoli visai netycia istikdavo erekcija, ir nutik tu man sitaip, kad i parduotuve imdavo ir uzklyusdavo kokia moteriske. Tada smaikstuolis bandydamas praskaidrinti sau nuotaka maloniai pasiulydavo pasimatuoti pirkejai si puiku koralu verini. Smaikstuolis atsistodavo uz nugaros ir iremes savo inagi poniai i stubura lyg niekur nieko, lyg cia butu kokie pusryciai pas tifani uzhsegdavo verini ant kaklo. Pirkeja visuomet iseidavo laiminga su firminiu maiseliu.
Kas dar gero? Ipusetas kafkos pragaras. Niekam nelinkeciau susidurt su graiku biurokratija, nes veda is proto. Elgdamasi pagal taisykles ir rinkdama stampus ant nieko nereiskianciu popieriu jauciuosi tarsi buciau puodas is kurio isprapsto paskutinius lalauninkavimo likucius. Butent del sitos priezasties dabar pat, eidama i darba nusipirksiu buteli vyno. Zodziu noreciau, kad viskas butu linksmiau negu yra dabar ir kad mane dziugintu ne tik sviezi arbuzai is vietiniu kaimieciu bei migdolu xalva taciau viskas iki paskutinio ligoto senio, kuris apsivyniojas zaizdotas kojas permatoma plevele eina y niekur siaurom salos gatvelem. As irgi nzn kur daug maz einu, bet tai px, bile ne i nagus nuoboduliui.