Mire kaimynas

Ko gero pirma karta teks pabuti angliskose laidotuvese. Netekom kaimyno, nors maciau ji vos viena karta. Susipazinom labai juokingai. Apie tai ir papasakosiu.
Buvo rytas. dar miegojau, kai tuo tarpu visi iskubejo i darbus. Kai atsikeliau, sove galvon isnesti siuksles (megstu tvarkytis rytais). Bet si kart ideja buvo ne pati geriausia, mat kazkuri dalele smegenu dar miegojo :) Taigi, spontaniskai pasokau is lovos, ciupau siuksliu maisa, isispyriau i draugo batus (baisiai dideli pasitaike), trenkiau durim ir cia pat prie vartu ismeciau siuksles i konteineri. Deja, taip ir likau stoveti su naktiniais ir juokingai dideliais draugo batais siapus uztrenktu duru. Kuri laika stovejau ir stebejau, kaip praeiviu veiduose atsiranda kuklios sypsenos. Pamazu pradejo busti ta smegenu dalele, kuri miegojo, prisiminiau, kad is kiemo puses palikau praviras virtuves duris ir kad vienas kaimynas visada buna namuose. Tai ir nusliauziau, kaip kokia elgeta prasyti kaimyno, kad isileistu i savo kiema ir padetu man dasikasti iki savojo. Man buvo labai geda prasyti jo pagalbos,zinojau, kad sunkiai vaiksto, bet kitos iseities nebuvo. Jis palydejo mane i savo kiema, pristume siuksliu konteineri, kad butu lengviau man perlipti tvora, dar ir koja prilaike, kad nenuslysciau. Siaip esu puiki laipiotoja per tvoras, bet ta kart uztrukau ilgeliau,mat nelabai tinkama apranga ir avalyne pasitaike :)) Galiausiai kaip kokia Matrica nusokau nuo gan aukstos tvoros, padekojau gelbetojui kaimynui ir laimingai pasiekus tiksla nusuoliavau savo virtuves link.
Tai tokia buvo mano pati trumpiausia, pirma ir paskutine pazintis su kaimynu.