minimalizmas

Dienorasti, kada buna Onines? sis klausimas vakar nakti
nejuokais mane priverte ant koldros palikti sliuza prakaito. jau eina antras menuo, o mano mociute apie mane nieko nezino, o ji taip mane augino, taip rupinuosi. todel tik ka Kotryna nusipirko devynis kibiriukus dazu, o as - telefono kortele.
vakar darbe Kerolaina dave pylos:"vaiva, blogai isvalei virtuve, palikai lasa apelsinu sulciu, todel susirikusi kacaridziu (gr. "tarakonu") banda lake ir smaguriavo, buvo disgusting". tai visa virtuve isgramziau su ju nacionaliniu chlioriniu taip, kad visi ejo ir aikciojo. o siaip darbe ujo, mano mylimas padavejas, tas kur 3 metru HerAklis kur graziaii duonauoja, bei palieka auskarus fraolos leduose. jis man idave siufeli ir liepe eiti i zmones ir sluoti viska, nors cia jo darbas. zodziu, viduje isiutau kaip nezinau kas, bet manyje visa gyvenima kaunasi nuolankus pochuizmas su siutu. todel sukandusi dantis isdauziau stiklines ir vis Kerolainai siusdavau mirties zvilgnius, uzuot viska zodziais issakiusi. zodiziu, jeigu jie dar mane varines, bijau, kad pratruksiu viena diena. o vakar sventem rusu Velykas - ridenom kiausus, bet jau nedazem, kaip takart.
daugiau si karta nieko nepasakosiu, tebus minimalizmas. ir taip jau liezIUvio uz dantu nelaikau.