Mes ateisim ir kvėpuosim

Štai jau keletą dienų nepasirodė saulė. Miškas dunksojo tuščias ir tylus. Netgi varnos neskraidė, – štai koks buvo tuščias miškas.
– Na viskas, ruoškis žiemai, - pasakė Meškiukas.
– O kur paukščiai? – paklausė Ežiukas.
– Ruošiasi. Šiltina lizdus.
– O kur Voveraitė?
– Uoksą sausais pūkais kloja.
– O Kiškis?
– Sėdi urve, kvėpuoja. Nori prisikvėpuoti visai žiemai.
– Na ir kvailas, - nusišypsojo Ežiukas.
– Aš jam sakiau: neatėjus žiemai, neprisikvėpuosi.
– O jis?
– Prikvėpuosiu, sako. Kvėpuosiu ir kvėpuosiu.
– Eime pas jį, galbūt kuo nors ir padėsim.
Ir jie patraukė pas Kiškį.

Kiškio urvas slypėjo trečioje kalno pusėje. Iš vienos pusės – Ežiuko namas, iš kitos – Meškiuko namas, o iš trečios – Kiškio urvas.
– Štai, – pasakė Meškiukas. – Čia. Ei, Kiški! – sušuko jis.
– A, – dusliai atsklido iš urvo.
– Ką tu ten darai? – paklausė Ežiukas.
– Kvėpuoju.
– Daug prikvėpavai?
– Dar ne. Vos įpusėjau.
– Nori, mes pakvėpuosim iš viršaus? – paklausė Meškiukas.
– Nieko neišeis, – pasigirdo iš urvo. – Namo durys uždarytos.
– O tu pradaryk plyšelį, – pasakė Ežiukas.
– Atverk truputį duris, o mes kvėpuosim, – pasakė Meškiukas.
– Bu–bu–bu, – atsklido iš urvo.
– Ką?
– Tuojau, – pasakė Kiškis. – Na kvėpuokit.
Ežiukas su Meškiuku atsigulė ir, suglaudę galvas, pradėjo kvėpuoti.

– Cha!.. Cha!.. – kvėpavo Ežiukas.
– Cha–a!.. Cha–a!.. – kvėpavo Meškiukas.
– Na kaip? – sušuko Ežiukas.
– Šiltėja, – pasakė Kiškis. – Kvėpuokit.
– O dabar? – po minutės paklausė Meškiukas.
– Nėra kuo kvėpuoti, – pasakė Kiškis.
– Ateik pas mus! – sušuko Ežiukas.
– Uždaryk duris ir išlįsk!
Kiškis užtrenkė duris ir išlindo laukan.

– Na kaip?
– Kaip pirtyje, – pasakė Kiškis.
– Na matai, trise juk geriau, – pasakė Meškiukas.
– Dabar mes visą žiemą ateisim pas tave ir kvėpuosim, – pasakė Ežiukas.
– O jei sušalsi, ateik pas mane, – pasakė Meškiukas.
– Arba pas mane, – pasakė Ežiukas.
- Dėkoju, – pasakė Kiškis. – Aš būtinai ateisiu. Tik jūs pas mane neikite, gerai?
– Kodėl gi?..

– Pėdsakai, – pasakė Kiškis. –  Pripėduosite, o tada mane būtinai kas nors suės. 

vertė Darius Pocevičius

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt