Meilė ir mirtis

Meilė ir mirtis. Tokios panašios ir tokios skirtingos... Abi jos - moterys. Moterys iš M raidės. Gal todėl visada yra taip arti viena kitos? Jos arti tavęs kaip tikros moterys - gali duoti laimę, sudaužyti širdį, pakylėti iki debesų ir skaudžiai numesti ant žemės. Arba po ja.
Abi keičia gyvenimus kaip moterys, abi savanaudės ir ir tokios naiviai priklausomos. Niekada to nepripažintų, nes žino savo vertę ir yra išdidžios, bet priklauso viena nuo kitos. Ypač tokiame pasaulyje, kokį matai dabar.
Jas visada lydi neapykanta ir žavesys.
Skirtumas tarp meilės ir mirties tas, kad negali joms tuo pat metu jausti to paties - abu jausmai stiprūs, bet kardinaliai skirtingi.
Jei jauti joms tą patį, neabejok - tave greit ištiks viena arba kita...
Gali jų nekęsti (žinoma, po vieną - už gretinimą būsi nubaustas pasimatymu, kai joms PMS), gali jas dievinti, bet nageli būti abejingu!
Skambu, tiesa? O kaipgi kaitaip - dvi primadonos užsitarnavo žibėti. Užsitarnavo ir skambias frazes.

Net nesitiki, kad galima taip garbinti prieskonius. Net jei jie suteikia skonio Pačiam Jo Didenybei GYVENIMUI.



Meilė ir mirtis. Nieko nėra didingiau už meilę. Nieko nėra žiauriau už mirtį. Nieko nėra amžinesnio už mirtį dėl meilės. Kai nebėra meilės, ji tampa mirtimi. Kai nebėra gyvybės, pamilsti ją.


Rinkitės, mielieji. Gyvenimas su vienu prieskoniu ir jo pabaiga dėl kito, argyvenimas MEILĖJE ir mirtis, kad Ji tęstųsi...