mano realus naivumas

aš keliauju gatvėmis
ir stebiu paukščius...
laukiu kol gi pienas,
nuo lūpų man nudžius...

kada galiu sakyti?
kada galiu matyti?
po tokios paskaitos -
koks gi rytas?

noriu būti aš - - -
iš viso ne naivi...
suprantu daugiau
negu džokeris [jau]...