Mamos nebėra

Vasaros vakaras. Vėsu. Mėtau kamuolį. Į krepšinio krepšį. Aikštelė nedidelė tarp asmeninių vienkartinių namų. Šviečia mėnulis. Dar ne vakaras. Vakaras toks, besiartinantis. Šalia numesti dviračiai, jų vairai įsirėmę į smėlį. Smėlis tamsus, šlapias ir šaltas. Namai šviečia. Bet gal niekas juose negyvena. Kažkas gyvena, visai nesusiję su mumis.
Ir tu, kurio visai nepažįstu. Ir tavo patobulintas dviratis su daugybe šviesų, daugybe lempų. Ilgas šaltas vakaras. Pakartosiu. Mėnulis. Aikštelė. Atkakome. Su dviračiais. Tarp asmeninių namų. Tarp vienkartinių. Tarp nuosavų. Su šviesomis. Langais. Kažkam kažką reiškiančia šiluma.
Pasiilgau mamos. Labai bijau dėl jos.
Tu vis mėtai kamuolį. Aikštelė tokia nedidelė. Tarp kelių papilta smėlio, kažkokie medžiai nušiurę. Aš visai negalvoju apie mamą. Labai jaudinuosi dėl mamos. Į krepšinio krepšį mėtai. Skystai. Aš taip pat. Kur nieko nereiškia žaidimas. Žaidimo čia nėra. Tik tuščias mėtimasis. Tuščias šaltas mėnulis. Šalta, smėlėta, žemėta, medžiais užslėpta aišktelė.
Mes išvažiuojame. Tu leki pirmas. Grasini mane palikti. Argi tai ką nors reiškia?
Ir važiuok, ir palik. Aš dviratį turiu. O tu be šviesų – jis mano sako. Nieko jis man nereiškia.
Kažkoks vaikinas keistas. Keistas flirtas. Neskanus, nevaikiškas.
Laukiu mamos. Bijau, kad ji nesugrįš.
Galiausiai tomis gatvėmis grįžti. Ir visa išlieka, namų šviesos, viskas tik dar labiau netikra, dar labiau skaudina.
Pametu dviratį. O tu nuvažiavai daug anksčiau. Šaltas asfaltas. Galėtum kartoti ir kartoti: šaltas smėlis, šalta aišktelė, šaltas asfaltas.
Pametu prie laiptų. Atidarau visas duris. Mamos nėra. Ji negrįžo.
Prieš tai pasakė: Važiuojam, važiuojam.
Aš atsisakiau. Aš negalėjau su ja.
O dabar taip jos laukiu.
Vakaras sunkus. Televizorius. Didelis salionas. Su visas baldais. Medžiu. Stalu. Kėde. Foteliu. Sofa. Kuo tik nori. Toks kanalas. Rodo moterį raudonais plaukais. Nežinau kas ji tokia, filmas revoliucinis ir toks liūdnas, taip suvirpina širdį. Pamirštu mamą. Ir kartoju mintyse filmo pavadinimą. Nuostabesnio nemačiau, būtinai reiks pasakyti, visiems, kad pažiūrėtų.
Kažkaip ateina rytas. Kažkoks vasaros rytas. Jau ramesnis, bet vis tiek gali eiti aplink namus ir verkti – mamos nebėra.