Lietuje

Sugalvojau tave, sugalvojau tave,
Iš neturėjimo ką veikti klaikiame lietuje,
Gerti lig ryto, laukiant aušros – kokia kančia,
Aš užmerkiau akis ir sugalvojau tave.

Tu stovi prie slenksčio baltu švarkeliu,
Vanduo ant parketo laša nuo juodų plaukų,
Ir per vėlu tave sugalvoti atgal,
Dailūs pirštai skambutį taikos nuspaust.

Tas gyvenimas mano – tarytum stoties grindinys.
Krūvos daiktų tų, kas laukė savų traukinių,
O tau nėra kur važiuoti ragauti naujų vynų,
Kaip žiauru man buvo sugalvoti tave.

Aš žinojau, kad meilė – žaidimas ugnim,
Nors gyvent be ugnies nesinori visai,
Tu įeisi vidun, pasiliksi čionai,
Ir išeisi su tuo, kas sugalvojo tave.

Butusov