Lietaus angelai

Kada lietus permerkė mane kiaurai,
Aš nebežinojau į ką atsigręžti. –
Tada atsigręžiau į lietų.
Jo akyse pamačiau angelą
Ir, beje, ne vieną.
Tikriausiai buvo ir daugiau,
Bet ryškiai mačiau tik du.
Vienas iš jų buvo puolęs angelas.
Niekada dar nebuvau mačiusi
Puolusio angelo –
Jo siela dainavo skausmą,
O širdis tebeklūpėjo nuopolyje.
Jis dar nebuvo prisikėlęs
Ir nežinau, ar prisikels.
Jeigu ne – vienu angelu bus mažiau,
O jo akys lėtai tols atminties labirintais
Skausmingai ir negrįžtamai.
Kitas angelas nėra puolęs angelas,
Tik jo veidu vaikšto šešėliai,
Kuriuos norėčiau nubraukti,
Bet nevalia liesti angelų.
Aš stoviu ir žiūriu į lietų,
O mano drabužiai sausi,
Man nešalta.
Kai nebėra į ką atsigręžti –
Visada atsigręžkite į tai kas yra:
Visur pamatysite angelą.