Laisvė

gyvenimas kartojasi, man, jam, jai. Vaikams, palikuoniams.
Ateina, nueina su vėjais, nupučiamas toks, lengvas, lengvutis gyvenimas amžių raidoje, brūkšnelis tarp datų…Brūkšnelis – buvai, –nebėra. Pavytas metų, pakylėtas troškimų, paglostytas laisvės. Tik paglostytas, bet nepavijęs jos, laisvės, nepasižiūrėjęs į akis, tik testamentu perdavęs ateinantiems.
Laisvė. Testamente įrašyta. Neperskaityta. Užskalbta lietų, išdainuota. Taip vėl ir vėl ją, laisvę semiu iš statinės parako. Gal nesprogs, nesužeis. Pavogta ji kažkaip iš buvusių, laisvų ir iš legendos, kad kažkam buvo tikroji, o dar kažkam tik numanoma...