Diena išdegina naktį.
Išdegina mano sielos kraštus.
Naktyje aš skylu į saulės kibirkštis
Ir sudegu ryškia šveisa,
Mano kaulams virstant dulkėmis.
Naktis pjausto mano alsavimą,
Praryja žadą
Ir viską apverčia aukštyn...
Naktį aš matau realybę to,
Ką slepia dienos šviesa.
Akys užmerktos,
Balti dantys iššiepti...
Per miegus vaikštau, kalbu
Ir pėdos žymi laiką...