Cituoju svetimą komentarą svetimom eilėm.
"Riva
Šabloninis. Paimk savo idėją ir sugalvok nors kelis savo įvaizdžius."
Man atrodo, IMHO, kad ieškant naujų įvaizdžių, su vertintojų tolerancija ir palankiu vertinimu, yra perlenkiama lazda. Ar eilės taps geresnės, jei medį pavadinsi lėtai pulsuojančia vena, akmenį egzistencialios konsistencijos konglameratu ir panašiai. Nuo kada
suskaldžius prozinį tekstą į kampuotus sakinius jis tampa poezija?
Panašu, kad tradicinės eilės, Puškinai, Baironai, Šekspyrai ir Homerai būtų čia išdėti į šuns dienas su kategoriškais žeminančiais vertinimais. Kodėl PIKTAS vertinimas tampa norma? Kodėl nėra GRIEŽTŲ vertinimų?
Žuvis pūna nuo galvos. Man atrodo, kad dalis savo genialumu įtikėjusių vertintojų ir jų elgesį mėgdžiojančių mėgėjų užsimiršo savo privilegijose. Ar poezijos vertinimas vyksta pagal taisykles? Tai paskelbkite jas. O jei tai nepasiduoda katalogizavimui ir taisyklių pritaikymui, tai kur dingsta pagarba, tolerancija, pakantumas ?


Grybukas
