kristinos gudmonaitės nuotyliai

aš einu ir einu
noriu batų raudonų
kurgi tik aš sustoju
tik pas lauko aguoną

mėgstu piešt eskizus
oi koks giedras dangus
noriu kriaušių kelių
eit į sodą galiu

o sode paslaptis
noriu valgyt žuvis
be kelių tvenkinių
piešti ko neturiu

ak einu ir meldžiu
tu būk nors medžiu
tu būk nors žuvis
tik tai būki išviso

gal išmokt man eilių
gal būt smuikeliu
aš diktuoju mintim
eiles naktimis