KREIPIMASIS Į VIENIŠYSTĖS DVASIOS FETIŠĄ*

Dryžasis mano, mano šaknie,
Virtęs ginklu mano, gyvuliais mano.
Dryžasis mano, mano šaknie,
Verčiąs virpėti pečius, kaklą mano.
Lemtie mano, mano šaknie,
Verčiąs drebėt kaklą, mentes mano.
Sudžiūvėliai jūs, palūžėliai jūs,
Atgimėliai jūs mano.

Kurie dūlėjot ir mirėte,
Kurių užgesus ugnis vėl įsiplieskė.
Upę plauksim –
Uždraustą plaukti.

Perėją įveiksim, kalną kopsim –
uždraustą kopti.
Kad paskęstume aukso ežere.

* Vienišystės dvasios fetišas buvo daromas iš žydrų, raudonų, baltų, žalių, geltonų juostų, surištų mazgais. Vienišystės dvasia atnešdavusi įkvėpimą, todėl šamanai itin mėgo ir vertino šį fetišą.



MIRŠTANČIO DŽIOVININKO UŽKALBĖJIMAS

Dvasios, veikit!
Kad smarkiai krenkštų,
Kad kruvinus pūlius
Srove spjautų. Pradėkit!

Dvasios, priverskit!
Kad griausmu kosėtų,
Kad kruvinos putos
Jį paliktų. Pradėkit!

Dvasios, veikit!
Kad pilvas išpamptų,
Kad atsirūgtų,
Kad nesėdėtų. Pradėkit!

Dvasios, ramybės neduokit,
Kad čiaudėtų,
Kad ligą apačion stumtų,
Kad bezdalais išlėktų. Ramybės neduokit!



PRAKEIKSMAS

Aa, te aza* prakeiktąjį sužliaugia – tegu,
Te jo vaikus suėda – tegu,
Te gimdytojams krūtis nutraukia – tegu.
Te dalimis tave suryja – tegu!

Oj, kad neturėtum palikuonių – tegu,
Oj, kad vienišas kaip kuolas – tegu,
Oj, kad toks kaip sausuolis – tegu!

* Piktosios dvasios.



PIKTOJI DVASIA, KALBANTI ŠAMANO LŪPOMIS APIE SUČIUPTĄ LIGONIO DVASIĄ

Tu dryža kaip gyvatė, kyyt – kyyt,
Tu leki eidine, kyyt – kyyt,
Tu eik žingine, kyyt – kyyt,

Tu tebelėk eidine, kyyt – kyyt.
To – kurs buvęs su chalatu saržos, kyyt – kyyt,
To – kurs buvęs su chalatu šilko, kyyt – kyyt,
Kur jis dabar, kyyt – kyyt.

Jis – kurs iš saulingos žemės, kyyt – kyyt,
Nuraudęs jo veidas, kyyt – kyyt,
Jo rankas surišim, kyyt – kyyt,
Gyvą paimsim, kyyt – kyyt.

Jis – kurs iš mėnesienos žemės, kyyt – kyyt,
Degantis jo veidas, kyyt – kyyt,
Lindi savo aale*, kyyt – kyyt,
Kiūto savo aale, kyyt – kyyt.

Lai liks jo kaulai, kyyt – kyyt,
Tam krašte, kur kalnai, kyyt – kyyt,
Namo netrukus grįšiu, kyyt – kyyt,
Su jo nutverta dvasia, kyyt – kyyt,
Sielą atginsiu čia, kyyt – kyyt,
Ji gulės po žeme, kyyt – kyyt.

* Aalas – stovyklavietė, gyvenvietė.


Vertė GYTIS NORVILAS