Kauno burtai

Jau kaip as buvau pasiilgus tokio grazaus ishsitaskymo, kai po 8 valandu miego su nutirpusiom rankom bei sapnais apie gelo vandens shaltinius atsibudus dar galima save susirinkt ir atsimint tik grazius vakaro/nakties/ryto ivykius. Atsiprasau viesai, kad Evka pavadinau kiaune, jo primygtinis pasiulymas kebabus valgyti prie sinagogos buvo pats ismintingiausias dalykas, kuri teko girdet siais metais apskritai. Tad mes atsisedom toj gatvelej, kuri yra priesh sinagoga ir veda is ozeskienes i savanoriu kalna, an bordiuro, sorry pakilimo ar kaip ten reik sakyt ir susiliejo peges kopustai su saligatviu, sone buvo tamsiai zali medziu gaubtai, ozeskienes gatve pravaziuodavo gatve plaunantis sunkvezimis, shvito ir sinagoga dzhiazavo su dangum kaip pasakytu arune hahaha. Zodziu sitas sodrus rytas an bordiuro ir dovydo zvaigzde buvo istabus gryzimas i Kauno esybe, turint omeny, kad ji greit paliksiu, apreiskimas buvo euforiskas.