Katinas tuščiuose namuose

Numirti – šitaip su katinu nesielgiama.
Nes ką turi veikti katinas
tuščiuose namuose.
Laipioti sienomis.
Glaustytis prie baldų.
Tarsi niekas ir nepasikeitė,
o vis dėlto sukeista.
Tarsi neperstatyta,
o vis dėlto sustumdyta.
Ir vakarais nedega šviesa.

Ant laiptų girdisi žingsniai,
bet ne tie.
Ranka, kuri deda žuvį į lėkštę,
irgi ne ta, kuri dėdavo.

Kažkas čia neprasideda
sau įprastu laiku.
Kažkas čia nevyksta
taip, kaip turėtų.
Kažkas čia buvo buvo,
o paskui staiga dingo
ir niekaip negrįžta.

Į visas spintas žvilgterėta.
Visos lentynos išvaikščiotos.
Buvo palįsta po kilimu ir patikrinta.
Netgi neklausyta draudimo
ir įsisukta į popierius.
Ką dar galima padaryti.
Miegoti ir laukti.

Tegul tik jis sugrįš,
tegul tik pasirodys.
Tada sužinos,
kad su katinu šitaip negalima.
Bus einama jo link
tarsi be jokio noro,
iš lėto,
labai įsižeidusiomis letenėlėmis.
Ir iš pradžių jokių šuolių iš džiaugsmo.

Wisława Szymborska