Kartais...

Kartais sunku suprasti, kad gali būti mylimas šeip sau.
Kartais myli kitus už tai, kad jie tiesiog yra.
Kartais myli už tai, kad žmonės tave labai nervina.
Kartais supranti, kad nebeturi  jėgų, bet pasikapštai savy ir atrandi drąsos pasakyti "myliu" .
Kartais nematai žmonių ištisus metus, bet kai juos vėl sutinki plačiai nusišypsai ir apsikabini, lyg būtum matęs juos vakar.
Kartais pridarai begalę klaidų, tačiau už jas tau atsilygina nuoširdumu.
Kartais jau būna per vėlu pasakyti žmogui kaip tau jo trūksta, bet bent jau maldomis gali atpirkti tai.
Kartais net tyla yra daug daugiau ne tūkstančiai bereikšmių žodžių.
Kartais būna išimčių.
Kartais būna nesklandumų.
Kartais būna nuostabių akimirkų, bet jos greit baigias ir gyveni jomis ištisus metus iki kito susitikimo.
Kartais būna palaimos akimirkų, kai negali sutramdyti šypsenos.
Kartais, net vaiko verksmas suteikia tiek daug džiaugsmo.
Kartais taip sunku keltis ryte, kad ir su kavos kvapu ir jūros ošimu, bet atsikėlęs supranti, kaip gera pasitikti saulę.
Kartais myli žmones už tai,kad jie yra.
Kartais...