Karpio būtinybė

nemiegojau nė velnio, bet moderniose dramose dalyvavau beveik rimtai. svarbiausia ir visą chaosą centruojanti figūra čia, aišku, karpis. atsibudau, kai jis negyvas ir atsainiai lupamas, gulėjo virtuvėje. vilmukė sukiojosi ir laukė justo, karpis bus kepamas, juo kvepės kambariai ir vilmukės plaukai. toks švelnus šurmulys, aš nebent kaip priglobtas pamestinukas neplautais plaukais šitoj fotografijoj. užmiegu, atsimerkiu, jauki šeimos drevė vaikams auginti visa išbarstyta, nuotaika sterili, tarp kambario ir virtuvės plevena įtampa ir vyksta dialogai - tu tyčia taip, - ką čia šneki,  - ai, davai einu pasivaikščiot, - ka darai, palauk, taigi karpis... dabar tikrai jaučiuos pamestinukas, susisupęs į koldrą, kai jo tariami tėveliai tranko virtuvėj taburetes. užsimerkiu. bet karpis turi būti iškeptas. justas supranta, kad karpis kepa ir kvepia. grįžta. įjungia futbolą. karpis auga, kyla ir mes pasineriam į karpį.  ramu ramu.