Kaip žmogus nėra aukščiausia pakopa gyvųjų būtybių eilėje, taip ir Žemė nėra aukščiausia planeta Saulės sistemoje. Yra joje ir aukštesnių planetų - antžmogiškų. Veneroje tęsia savo dieviškąją evoliuciją būtybės, kurios ankstyvesniame cikle, kitoje planetoje, baigė žmogiškąją evoliuciją.
Maždaug prieš 18 milijonų metų iš Veneros j Žemę atvyko septyni Kumarai - septyni Hierarchai, Didieji Baltieji Broliai. Jie atvyko vadovauti jaunos žmonijos evoliucijai. Taip prasidėjo Šambala - Jie buvo Jos pradinis branduolys.
Vienas iš atvykusių į Žemę Hierarchų buvo vardu Liuciferis, t.y. ,,šviesos nešėjas". Iš pradžių jis dirbo sutartinai su kitais Broliais. Tačiau jo prigimtyje buvo viena savybė, kuri sutrukdė jam aukotis, tarnauti. Toji savybė - savo vertės, savo didybės pajautimas, išdidumas, savimeilė, puikybė.
Liuciferis nesugebėjo įveikti savyje ne tik puikybės, bet ir pavydo kitiems Hierarchams, kurie turėjo daugiau šviesos. Taip jis nukrypo nuo šviesos kelio ir puolė į tamsą. Liuciferio nuopuolis galutinai subrendo ketvirtosios rasės - Atlantidos metu. Nuo tada ir prasidėjo Kali Juga -Juodoji Epocha, kai visas žmonijos gyvenimas vyko po Liuciferio ženklu.
Žmogaus dvasia yra Kosminės Ugnies dalelė, kibirkštis. Vadinasi, dvasia ir ugnis - sinonimai, kaip ir dvasingumas - ugningumas. Apie žmogaus ugningumą žino liaudis, ji sako: ,,užsiliepsnojo dvasia", ,,užsidegė širdis", ,,liepsningas žvilgsnis", ,,karštas rankos paspaudimas".
Žmogaus ugnis koncentruojasi jo dvasiniuose centruose kurie, Rytuose vadinami čakromis. Fiziniame kūne yra ištisas liaukų ir nervų mazgų bei rezginių tinklas. Visi jie turi savo atitikmenis sieloje ir dvasioje. Pastarieji yra ugniniai centrai - čakros. Žmogus turi 49 tokius centrus, tačiau pagrindiniai - 7. Paprastai šiandien visi jie neveikia.
Pažinti dvasinius centrus, kad jie veiktų, galima tik moralinio tobulinimosi būdu - ugdant teigiamas dvasios savybes, nes jos uždega ugnis atitinkamuose centruose, ir kartu išraunant neigiamas sielos savybes, kurios tas ugnis gesina. Tai ne technikos, bet doros problema. Kai kas siekia sužadinti centrų veikimą, apeidamas normalų vystymą, be dvasinio tobulinimo - Hatha Jogos priemonėmis, su ,,okultinių" knygų ar apsišaukėlių ,,mokytojų" pagalba. Tačiau reikia visu rimtumu įspėti, kad tie mėginimai yra labai pavojingi ir paprastai priveda prie beprotybės.
Žmonės su veikiančiais centrais junta ir jaučia daug to, kas eiliniam žmogui neprieinama. Jie turi neišsemiamų fantastinių galimybių - juk žmogus yra mikrokosmosas. Jie yra apsaugoti nuo daugybės bėdų ir ligų, įgauna didelių moralinių jėgų kovai su blogiu ir tamsa, valo supančią erdvę. Ne be reikalo turkų poetas Nazimas Hikmetas yra pasakęs:
,,Jei aš liepsnoti nesistengsiu,
jei tu liepsnoti nesistengsi,
jei mes liepsnoti nesistengsime,
-tai kas gi tamsų išblaškys!,,


as_vistiek_bijau
