"Kai tu klausysies ką kalba meldai"

Kai būsiu nuėjusi
Jau kažkur toli,
Ateik pakrantėn.
Siūbuos čia vėjas meldus.
Pastovėk valandėlę ramiai
Ir tu išgirsi mano žodžius.
Daugelį naktų esu kalbėjusi juos viena
Nieko nauja juose nebus
Tai tie patys.
Jau seniai pasakyti
Gal būt, jie tau dar patiks,
Jei juos sakys
Meldai, upė, vėjas,
Jeigu ne -
Nusiskinki pilką smilgą
Ir įmesk srovėn.
Nesupyksiu,
Nes seniai žinau:
Niekas nėra amžina,
Net ir meilė.
Tik nestovėk čia ilgai,
Pakrantės vėjas drėgnas,
Sušlaps tavo plaukai.