je suis bien, tres bien...

Buvo kazko labai liudna, bet va parase Roberto koks skanus mano omletas buvo rugpjuti ir vaziuojam i laosa, ir kad atsius savo doktorato teziu, kuriomis galesiu pasisildyt namus arba panaudot kaip stova, tai siek tiek pralinksmino, o poto smagiai su Raimondyte apie shkotus su sijonais ir falocentrizma papostringavom, tai vis dar buvo linksma, bet dabar vel nekas.

vaikas priverte ryt ryte padaryt pamoka 'ne, as tai nenoriu, mama nori' zjbs. Skauda nugara ir krutines lasta. Stovi daug neisgertu gerimu, nebesinori skaityt knygu, nieko nebesinori tiesa sakant...

Ir kai jau suprantu, jog va va jau tuoj vel pajdiot gavno po trubam, pasidaro dar liudniau. Kazkur dingo visos jegos ir dirbtinai built entuziazmas, net ir tas ramus, relaxed, kaip bukowskio balsas, jausmelis PX.

Kurva, kai pagalvoji, neturiu net miltu printery tai busiu tikras DARAKTORIUS, jopsikmat, su parkeriu elementoriu nupaisysiu ir uzduotis padarysiu. Manau pats metas paklausyt edzio.