Įsikūniju į pasąmonės herojų.

aplietoje žibalu vietoje riebi drėgmė - nemaloni, varanti baimę, kad iš kur nors atskris įskelta žiežirba. Lyg jau ir nebenoriu
to daryti - ryžtas išblėso.
--
atplevena mažas ugnies drugelis. nutūpia.
--
pirma užsiplieska rankovė. konstatuoju, jog nebskauda.
džiaugsmingai pradedu mojuoti ranka, nuo oro gūsio plyksteliu dideliu fakelu.
--
<čia išlendu lauk>
--
pirma dingsta rūbai, po to - ima nykti oda..
jam nebskauda.. turbūt. nes jis šypsos.