Sėdi atlošęs galvą. Viršuj dangus atrodo apvalus, o mėnulis lyg atsispindi tamsiam šulinio vandeny.
Žvelgia ir mato savo veidą.
Kaime žiūrėdamas į šulinį negalėdavo suprasti, kuris atvaizdas tikras: ar viršuje, ar ten, per aštuoniolika žiedų, apačioje.
Ir dabar svarsto: ar danguje jis, ar šulinyje?


Loke1
